VERBŲ SEKMADIENIS

 Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinį sekmadienį prieš jas būna Verbų sekmadienis. Verbinės daugelyje Europos šalių vadinamos Palmių sekmadieniu. Mažojoje Lietuvoje verbų sekmadienis buvo vadinamas Palmsonatag Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas. Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę“.

 – Jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą, – būdavo sakoma. Moterys savo verbelę dar susirišdavo raudonu vilnoniu siūlu. Tikėjo, jog tuo siūlu per rugiapjūtę apsirišus juosmenį, pusiaujo neįskausią. Tikroji verba – tai puokštelė iš gluosnio ir kadagio šakelių. Tikima, kad jos saugo namus nuo perkūno, atneša jiems sėkmę. Verbų mokyklėlėje jaunieji menininkai, atsižvelgdami į sunkią ekonominę padėtį ir tausodami gamtos turtus, verbą gamino iš likusių nuo dovanų juostelių, popieriaus, blizgančių maišelių. Ir ekologiška, ir originalu!

VERBŲ PARODA

DĖMESIO!

PROJEKTO „DIDELI DARBAI MAŽOJOJE LIETUVOJE“  KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

KVIEČIA Į VERBŲ MOKYKLĖLĘ!

UŽSIĖMIMAI VYKS:

VASARIO 22 D. 14.00 VAL. – MOKYTOJOS JOLITOS KABINETE.

VASARIO 23 D. 14.00 VAL. – MOKYTOJOS RITOS KABINETE.

VASARIO 24 D. 15.00 VAL. – MOKYTOJOS LORETOS KABINETE.

KVIEČIAME Į VIRTUALIĄ UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ PARODĄ!

Užgavėnės – senas tradicijas turinti kalendorinė šventė, švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų. Apeiginė šventės prasmė – žiemos išvarymas, sėkmės, gerovės siekimas. Tai – paskutinė mėsėdžio, kuris tęsiasi nuo pat Kalėdų, diena. Nuo jos iki Velykų – gavėnia, teks laikytis pasninko, kad atėjus pavasariui su naujomis jėgomis, fiziškai ir dvasiškai apsivalę žmonės galėtų kibti į darbus.

Kaukė – ypatingas Užgavėnių elementas. Tas, kuris po kauke liks neatpažintas ir pasieks savo tikslą vaidindamas pasirinktą personažą, kitais metais tikrai bus laimingas.

Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: ubagai, žydukai, čigonai, velniai, raganos, giltinė, gervė, ožka, meška, avis.

 XVIII amžiuje, Prūsijos karaliui Frydrichui II uždraudus bet kokius karnavalus, Mažojoje Lietuvoje Užgavėnės buvo švenčiamos be kaukių. Draudimo priežastis – persirengėlį sunku sukontroliuoti. Pasislėpęs po kauke žmogus drąsiai rėžia, ką galvoja, jo poelgiai dažnai gerokai skiriasi nuo kasdienių. Todėl Klaipėdos krašte ėmė rastis nauja tradicija – Šiupinio šventė. Tarpukario Klaipėdoje, Šaulių namuose, „Viktorijos“ viešbutyje, inteligentija, visuomeninės organizacijos rinkdavosi į šiupinio šventę. Renginio metu grodavo pučiamųjų orkestras, susirinkusiuosius aplankydavo Užgavėnių persirengėliai, tradiciškai buvo valgomas šiupinys, kurio receptūra Mažojoje Lietuvoje yra savita.

Dabar šis draudimas nebegalioja, tad kaukes pasidaryti ir jomis pasipuošus švęsti Užgavėnes – būtina!

UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ PARODA

PROJEKTAS „DIDELI DARBAI MAŽOJOJE LIETUVOJE“ GRĮŽTA!

   2009 metais mokykloje visus metus vyko projektas „Dideli darbai Mažojoje Lietuvoje“, skirtas Lietuvos 1000 - mečiui. Projekto refleksija – baigiamasis renginys su Klaipėdos moksleivių saviraiškos centru – paskatino tęsti pradėtą bendradarbiavimą ir veiklą.
   Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Koroliovė, informacinių technologijų ir anglų kalbos mokytoja Loreta Jurkuvienė, geografijos, dailės ir technologijų mokytoja Jolita Stumbrienė, gestų kalbos mokytoja Rita Gluškovienė kviečia visus į Mažosios Lietuvos liaudies meistrų kūrybines dirbtuves, kuriose vaikų įgytos žinios ir gebėjimai virs Mažosios Lietuvos kalendorinių švenčių eksponatais.
   Pirmieji kūrybinių dirbtuvių duris pravers Užgavėnių personažai. Prisijunkite prie mūsų, mažalietuviai!

UŽSIĖMIMAI VYKS:
SAUSIO 26 D.  15.00 VAL. – MOKYTOJOS RITOS KABINETE.
SAUSIO 28 D. 15.00 VAL. – MOKYTOJOS LORETOS KABINETE.
VASARIO 2 D. 14.00 VAL. – MOKYTOJOS JOLITOS KABINETE.

REIKIA TURĖTI:
SENŲ LAIKRAŠČIŲ,
TUALETINIO POPIERIAUS,
PLASTELINO,
AKVARELINIŲ DAŽŲ ARBA GUAŠO.